Trumpai užlėkiau pasakyt, kad džiaugiuosi šiandienos orais. Pagaliau po ilgo laiko eidamas namo iš mokyklos nebegirdėjau to jau įkyrėjusio sniego girgždėjimo bei trupančio ledo garso po savo batų padais. Ir kaip velniškai linksma žygiuot sausu, neslidžiu ir tiesiu asfaltu :D Aaah, laukiu pavasario!! w00t :D

Neseniai ir šimtadienis praėjo. Buvo neblogai suorganizuotas. Atseit televizijos laida. Gavau lipt ant “scenos” ir dainuot liaudies dainą (su dviem bendraklasiais). Nekenčiu tokių užduočių, jos kvailos atrodo, bet nulipęs nuo scenos supratau, kad lengvai išsisukau. Tikrai nesunku buvo padainuot. Pagalvojau kad gal ir ne veltui tiek metų lankiau ansamblį.

Taip pat galiu pasidžiaugt įdomiu niuansu (drįsčiau pavadint jį savo idėja ^^). Kiekvieną kartą per renginį kam nors ištarus “šimtas dienų”, visi išmesdavom iš rankų tušinukus (visi po vieną turėjo). Atseit nervinamės kad primena. Na bent potekstė tokia buvo, nes iš mėtymo ir veidų to nesimatė :D

Na ir nebūčiau aš, jei nepasakyčiau kas blogai buvo. Nepatiko kai kurie “bairiai” apie mano klasiokus. Kelios vienoliktokų replikos buvo tikrai įžeidžiančios. Netiko visai. Ir mėšlas buvo mūsų, dvyliktokų, palikimas. Bet ką ten mūsų. Mano! nufilmavom prie žalios paklodės (greenscreen’as gavosi maždaug) dvyliktokų palinkėjimus, ir man reikėjo suredaguot viską. Keturias valandas dariau, bet kadangi kompas lėtas, tai net negalėjau realiu laiku peržiūrėt video kol redagavau. Surenderinau vieną kartą, normalia raiška - žiūriu klaidų pilna. Teko taisyt. Kai baigiau, surenderinau 240×320 rezoliucija, 15fps, nes vėlu žiauriai buvo. negalėjau laukt ilgai. Kitą dieną pamačiau ką aš padariau XD Negalėjau žiūrėt. Perėjimai, išsiliejimai, dėmės nuo greenscreen’o šešėlių. Košmaras buvo. Maniau pataisysiu, bet kažkodėl neišsisaugojo ~2 paskutinės valandos darbo su video programa. Nusprendžiau palikt kaip yra. su movie maker’iu dar melodiją pridėjau. Tai įsivaizduojat kas gavosi, + renginy pajungus viską beveik niekas negirdėjo ką šnekam tam prakeiktam video. Guodžia tik tai, kad vienoliktokai mum pakiaulino, tai ir mes jiem :D

Afterparty buvo irgi neblogas. Šalimais mūsų (gal tiksliau virš mūsų, antram aukšte) šventė mokiniai iš kitos mokyklos, ir kažkodėl išėję laukan parūkyt dažnai žiūrėdavo ką mes veikiam. Tas iš pradžių trukdė, bet pripratom :) Taip pat dvi senas klasiokes pamačiau. Neblogai dar kad buvo baseinėlis ir jakuzzi (joj vanduo šaltesnis buvo nei baseine u.u ). Visa kita turbūt kaip ir visada. Pirtis, įkaušę klasiokai, šokiai, kvailos istorijos apie drakes (nepamiršiu kaip klasiokas įsikarščiavęs pasakojo apie savo nuotykius su “teleskopu” :D o gal ir pamiršiu ), nuolatinis visų kartojimas kad šiandien reikia nesimušt su tos kitos mokyklos mokiniais ir t.t.

Keista, kai galų gale pradėjo maišytis žmonės. Atėjo nepažįstamų kažkokių, šiaip draugų, giminių. Dar du muzikantai iš grupės, kuri per šimtadienį mum pagrojo :D Įdomiai gavosi, tik galiausiai įkyrėjo tie plūstantys nepažįstamieji.

Taip pat keista, kad pajutęs nuovargį jaučiaus panašus į išgėrusius klasiokus :) Gal dėl to, kad prie tokių ne taip ir galvoji kas galima daryt, o kas kvaila ar neapgalvota. visiem pasidaro nusispjaut :D

Gal užteks. Visko vistiek nepapasakosiu, o atminčiai po kažkiek metų atkurt manau užteks ;)

Mėnesio patarimas: jei norit pamatyt pavasarį prieš laiką, susiraskit lauke kokią vietą, kur žiūrint nesimato nė lašo sniego. Atrodys kad pavasaris jau atėjo ;)

Rodyk draugams