Oi seniai nematyti :) Rašau nes skubu spėt į Rūko Vakario konkurso traukinį :D Anyway

Toliau skaitant reikia klausysi šitą: www.youtube.com/watch?v=VMfs1rlw4tc

Naktį, po skaisčia mėnesienos šviesa klaidžioja jauna mergina. Aplink ją regėti vien tik sniegas, o iš juodo dangaus pamažu supdamosis krenta pūkuotos snaigės. Mergina dėvi tik baltą suknelę, bet jai nešalta. Tai šilta žiemos naktis. Mergina žingsniuoja lėtai, grakščiai kilnodama smulkutes pėdas, lyg braidydama po debesis savo svajose. Ji visiškoje ramybėje. Mėnesiena maudo merginą savo šviesoje, o krentančios snaigės glosto baltą jos veidą bei rankas. Apsupta to grožio ir paslapties ji, visgi, liūdi. Liūdi, nes kažko jos gyvenime trūksta. Dėl to čia ir klaidžioja - šioje magiškoje plynėje, šiame sapne, savo galvoje…

Bet ima švisti, aušta rytas. Laiko tėkmė niekur nedingo. Nenoromis pabėga visos svajos ir rami tamsa, o priešakyje ima ryškėti figūra to, kas, galbūt, yra šio liūdesio priežastis. O gal - sprendimas. Susitikimas neišvengiamas. Mergina kilsteli galvą, nužvelgia naują pakeleivį ir ima kartu su juo tolti horizonte. Skambant fanfaroms mergina nedžiūgauja. Ji tiesiog tikisi kad viskas bus gerai.

Teh end.

Patiko (0)

Rodyk draugams