BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vienatvės teorija | asmeninis požiūris

Visi žinom ką visi vadinam vienatve. Iškart pasakau, kad ne apie ją šnenkėsiu :) kalbėsiu apie “kitokią” vienatvę.

Kartais man atrodo, kad visam pasauly realus tik aš vienas. Kaip kokioj “Matricoj”. Visi, net ir artimiausi žmonės - susimokę robotai (čia labiau bendrinis pavadinimas, nesakau kad būtinai robotai), sukantys ir vaidinantys gyvenimą. Kaip kažkokia istorija, kurios centre esu aš. Kodėl aš? Todėl, kad galiu garantuot tik už save. Aš turiu savo mintis, suprantu kaip/kad galvoju, tuo tarpu aš nežinau ką daro kiti. Gal jie (ta prasme ir JŪS) gauna į galvą įsakymus, nuorodas kažkokias. Gal jie mato kitokį vaizdą nei aš, gal jie turi papildomų jutiklių, padedančių tobulai orientuotis aplinkoj, gal gali bendraut telepatiškai ir t.t. Juk logiškai galvojant tai įmanoma. Aš neesu buvęs Amerikoj (petų ir šiaurės), Azijoj, Afrikoj, Galų gale esu matęs tik dalelę pačios Europos, tai iš kur aš galiu žinot kad tokios vietos tikrai egzistuoja? Jei giminės ar draugai pasakoja kad ten buvo, tai kodėl jie nagali taip tik sakyt? Nepamirškim kad jie - susimokę robotai ir gali meluot. Kas jiem trukdo?

Išeina taip, kad viskas ką matau ir skaitau apie nematytus, nežinomus dalykus gali būt melas. Dar lengviau apie online gyvenimą šitą pasakyt :) Kas man gali garantuot, kad JŪS, tie, kurie dabar skaito šitą įrašą, neesat mašinos arba, pvz. eksperimento bendraautoriai, fiktyviai atsakinėjantys ir lankantys mano blogą, kad aš nieko neįtarčiau. Jei taip yra, labai kvailai jausčiaus, nes net ir įtardamas klastą vistiek kreipiuosi kaip į realius blogo skaitytojus…

Aha, dabar kam to reikia? Kokia kam nors nauda iš to, kad vaidintų prieš mane? Nežinau, gal ateivių eksperimentas, gal žiaurus pačių žmonių eksperimentas? Įsivaizduokit - viską ką kada šnekėjau asmeniškai su kuo nors iškart girdi ir dar vaizdo transliaciją mato VISI mano matyti ir nematyti žmonės (robotai). O tada tik vaidina kad to nežino, stebi mano reakcijas kai užsimena apie mano slepiamus dalykus, bando prigaut meluojant, stebi kaip teisinsiuos ar suksiuos iš situacijos. Vienu žodžiu milžiniškas, nesuvokiamo mąsto ir dydžio eksperimentas su manim, kurio tikslas visiškai neaiškus.

Teorijos pritaikymas: jei jums patiko ši teorija, mano mielieji robotai, įsivaizduokit, kad taip yra iš tikro (aš nežinau ar taip yra ar ne, tik įtariu…), kad eksperimento centre esat JŪS. Tikrai įsivaizduokit, skirkit tam minutę kokią. Sąžiningai. Matot kaip keičiasi pasaulis? Dabar aš tampu robotu jūsų atžvilgiu. Aš sakau, kad esu tikras, nes garantuoju už tai, kad mąstau, kad neturiu kažkokių telekomunikacinių sugebėjimų ir pan., tačiau kas JUMS gali garantuot kad aš tikras? Tai va taip ir išeina, kad esi vienas “ralus” pasauly, o jei kiti ir yra, tai negali žinot, nes paprasčiausiai nėra jokios garantijos…

Rodyk draugams

Atsakymas į “Gyvenimas online”

Radau blogtope tokį straipsnelį apie gyvenimą online. Įdomi moteriškės nuomonė, neturint omeny kad ji pati blogą pildo :) Maniau atliksiu išpažintį šia tema. Kviečiu ir jus (bent komentaruose).

Aš blogą susikūriau ne iš noro pasirodyt, o uždirbt bei ateity prisimint jaunystę. Aš slepiu savo blogą nuo aplinkinių, kuriuos matau (kaimynų, klasiokų, draugų), nes aš nenoriu kad jie skaitytų ir atidarinėtų mano “sielą” taip pavadinkim. Aišku, kad rašydamas karts nuo karto pasakai kokį asmeniškesnį dalyką ir taip galima susidėt paveikslą…
Aš grįžęs namo visada paspaudžiu “on”, ir ne todėl, kad einu į facebook (užsiregistravau ten vien todėl, kad brendu.lt mane kasdien bombardavo kvietimais) ar one, o todėl kad čia beveik mano gyvenimo būdas. Nebūtų kompiuterio - liktų TV, nebūtų jo - kiurksočiau ant sofos. Esu tinginys ir tiek… Iki šiol sakydavau, kad kompiuteris vienintelis likęs dalykas, kuris man dar įdomus, tačiau ir jis ima nusibost.
Dėl mobilų tai galiu pasakyt, kad yra SMS maniakų, bet aš toli gražu ne toks. Per pusę metų sąskaitą pildžiau išvis gal “ant 40lt”, o SMS nebent iš ežio gaunu.

Va tokia “išpažintis”. To straipsnio esmė, manau, buvo parodyt kad neprasmingai ir nesaikingai naudojamės “online’u” ir kad “eitumėm į gamtą”, bet to nebus :) Aš niekad nemėgau su draugais vaikščiot ir man tokio gyvenimo netrūksta (jį visi kažkodėl labai iškelia kaip “tą teisingą” gyvenimo būdą, bet čia jau kita tema).

Rodyk draugams